Aušvitaš fara framkvęmdir viš Akureyrarflugvöll ķ umhverfismat.

 

0 2018 annar ķ pįskum-5610Fyrirhugašar eru miklar uppfyllingar fram į leirurnar noršan Leiruvegar.

Žetta svęši er eitt mikilvęgasta fuglasvęši į Ķslandi og uppfyllingar af žeim toga sem talaš er um eru mjög óęskilegar žegar tekiš er tillit til nįttśrun svęšisins og framtķšar ķ umhverfismįlum Eyjafjaršar. Mikil rask hefur žegar oršiš vegna flugvallarins og aušvitaš varš ekki hjį žvķ komist į sķnum tķma. En er kannski ekki mįl aš linni og forgangröšun verši nįttśrunni ķ hag ?

Ljóst er aš framkvęmdir af žessum toga, af žessari stęršargrįšu og į viškvęmu leirusvęši fara ķ umhverfismat.

Um žaš mun örugglega verša góš sįtt žvķ ekki viljum viš fara offari gegn viškvęmri nįttśru į jafn mikilvęgu svęši og leirur Eyjafjaršarįr eru.

Hér fyrir nešan er nokkuš langur pistill sem ég skrifaši į akureyri.net fyrir nokkrum įrum.

( kannski nennir einhver aš lesa hann )

 

Slóš į upphaflegan pistil į Akureyri.net

 

Óshólmar Eyjafjaršarįr – frišland og śtivistarsvęši.

Pistill frį Jón Inga Cęsarssyni:

Til forna og fram į 20. öldina voru óshólmar Eyjafjaršarįr mikiš foršabśr fyrir landeigendur į svęšinu. Landiš var nytjaš frį bęjum ķ Öngulstašahreppnum og frį Akureyri. Ķ hólmunum voru grasnytjar, eggjataka og skotveišar. Allt žetta er aš mestu aflagt og žaš helsta sem landeigendur hafa nytjar af er efnistaka śr austustu kvķslunum. Žaš er žó oršiš afar lķtiš. Žegar leiš fram į 20. öldina fóru menn aš gera sér grein fyrir mikilvęgi óshólmasvęšisins fyrir fuglalķf landins. Žį komu fram raddir sem vildu frišlżsa žetta svęši og žaš gekk eftir rétt fyrir sķšustu aldamót. Svo segir ķ tillögu aš deiliskipulagi fyrir svęšiš.

 

Žann 5. jśnķ 1998 var undirrituš “samžykkt um frišland og śtivistarsvęši ķ Óshólmum Eyjafjaršarįr” af bęjarstjóranum į Akureyri, sveitarstjóranum ķ Eyjafjaršarsveit og umdęmisstjóra Flugmįlastjórnar. Ķ samžykktinni er m.a. kvešiš į um umferš um svęšiš og um skipan umsjónarnefndar meš žvķ. Meginverkefni nefndarinnar skv. samžykktinni er aš leggja tillögur aš skipulagi svęšisins fyrir sveitarstjórnirnar. Skv. samžykkt umsjónarnefndarinnar 24. janśar 2001 er markmiš skipulagsins aš tryggja aš sś verndun sem ašalskipulag sveitarfélaganna gerir rįš fyrir sé nęgjanleg til aš varšveita fjölbreytt lķfrķki svęšisins, žannig aš žaš verši til frambśšar bśsvęši fugla og plantna, sem almenningur hefur greišan ašgang aš til fręšslu og śtivistar.

Sléttan er innsti hluti hins forna Eyjafjaršar, sem Eyjafjaršarįin hefur fyllt upp ķ tķmans rįs įsamt žverįm sķnum. Sléttan byrjaši aš myndast ķ lok ķsaldar, fyrir 10-12 žśsundum įrum, og hefur žvķ vaxiš um hér um bil 1 km į hverjum 500 įrum. Sennilega hefur hśn žó vaxiš hrašast fyrst eftir lok ķsaldar og aš lķkindum einnig mun hrašar eftir aš landnįmiš hófst, žegar skógar eyddust og uppblįstur hófst fyrir alvöru. Nśna er stękkunin mun hęgari. Ystu 2 km sléttunnar eru ógrónar leirur, sem sjór flęšir yfir aš stašaldri į flóši. Žęr enda ķ bröttum marbakka, sem nś liggur žvert yfir fjöršinn fram af Bśšargili į Akureyri. Žar breytist dżpiš į nokkurra metra kafla śr einum metra ķ um 30-40 m dżpi. Tališ er aš bakkinn hafi fęrst śt um 100 m į sķšastlišnum 100 įrum.

Innan viš leirunar taka viš hinir eiginlegu óshólmar, en um žį kvķslast įin fyrst ķ tveimur og sķšan ķ žremur meginkvķslum og mörgum smęrri. Stęrstu hólmarnir nefnast Stašareyja, Stórhólmi (Stóri-Eyrarlandshólmi), Nausthólmi og Varšgjįrhólmi. Ķ gegnum endilangan Stórhólma er skuršur, sem vestustu kvķsl įrinnar er veitt um. Austan og vestan kvķslanna eru vķšlend svęši, sem lķkjast hólmunum og teljast žvķ meš žeim. Sunnan viš hólmana taka viš mżrar og slétt nes viš įna. Mżrarnar eru vķšlendastar austan įrinnar, undan Laugalandi, kallast žaš svęši Stašarbyggšarmżrar. Um Žverį og Grund eru landiš žurrara vegna framburšar žverįnna, sem žar falla nišur. Brżr Brżrnar žrjįr į gamla žjóšveginum gegna mikilvęgu hlutverki ķ skipulagi svęšisins. Žęr verša endurbęttar og haldiš vel viš. ( Śr greinargerš fyrir deiliskipulag )

Žvķ mišur hefur deiliskipulag af svęšinu ekki veriš fullnustaš af sveitarstjórn Eyjafjaršarsveitar en Akureyrarkaupstašur hefur lokiš žvķ fyrir nokkuš löngu. En lķtum ašeins į žau mannanna verk sem setja svip į svęšiš. Akureyrarflugvöllur. Žar er flugvöllurinn aušvitaš žaš sem mestan svip setur į svęšiš. Gerš hans hófst įriš 1952 og var sandi dęlt upp śr kvķslum vestast į svęšinu, farvegum sem gengu vestur undir Krókeyri var lokaš og vatninu veitt ķ nśverandi vestustu kvķsl sem er ķ dag sś langvatnsmesta. Mį segja aš žaš sé skuršur sem liggur mešfram flugvellinum austanveršu og varš til viš dęlingu ķ flugvöllinn 1952 – 1954. Žaš mį segja aš miškvķslin og austasta kvķslin séu aš žorna upp og vatniš fer ķ ę rķkari męli eftir žessar manngeršu kvķsl. Flugvöllurinn var upphaflega 1.200 metra langur, tekin ķ notkun 1954, en hefur veriš lengdur ķ bįšar įttir. Fyrst til noršurs upp śr 1970 og svo aftur til sušurs fram ķ Brunnįrflęšur og žykir mörgum skaši af žvķ votlendi sem žar hvarf.

Vegurinn yfir Vašlana – Hólmavöš.

Eyjafjaršarį var lengi mikill farartįlmi fyrir žį sem įttu leiš til og frį Akureyri. Feršamenn į leiš til og frį bęnum uršu aš fara į vaši yfir kvķslarnar og hefur žaš vaš gjarnan veriš kallaš Hólmavöš. Einnig var Leiran gjarnan rišin en žaš žótti nokkuš varasöm leiš. Rętt var um aš brśa kķl nokkurn sem var į leišinni inn aš Gili žar sem ferja var. En sżslumanni sįst yfir žį stašreynd aš fjölfarnasta leišin til Akureyrar var um Hólmavöš og Leiruna. Hólmavöš voru śt frį Krókeyri, um žrjįr kvķslar milli Steinageršishólma, Stóra Eyrarlandshólma og Stašareyjunar, en komiš var upp į austurbakkann viš Kaupang. Žegar žessi vöš voru rišin hét žaš aš fara Hólmavöš. Stundum voru Leirurnar rišnar en žaš žótti varasamt . Žaš hét aš fara Vašlana, en ķ öndveršu drógu bęši sżsla og fjall nafn af žeim. Nś er Vašlaheišarnafniš eitt eftir sem minnir į žetta örnefni. Lagt var į Leiruna hjį Varšgjįrbęjunum og eftir aš gamla kirkjan reis ķ Ašalstręti var hśn gjarnan sį stefnuviti sem feršamenn į leiš vestur notušu sem višmiš. Fara varš meš mikilli gįt, gęta aš sjįvarföllum og passa sig į aš lenda ekki noršur af marbakkanum žar sem hyldjśpur sjórinn tók viš. Akureyringar voru oršnir langžreyttir į bišinni eftir aš žessi leiš yrši gerš greišfęrari meš vegalagningu og brśarsmķš.

Žegar skošašar eru gamlar heimildir ķ blöšum og tķmaritum frį sķšari hluta 19. aldar og fyrri hluta 20. aldar mį sjį aš oft voru Eyfiršingar sviknir um žessa framkvęmd og hśn hvķldi žung į žeim. Lķtum ašeins ķ heimildir frį žessum tķma.

Noršurljósiš 1891.

Žį horfa heimamenn en til brśarsmķši viš Gil. Br ś į E y j a f j a r š a r į . Eins og mörgum er kunnugt, hefir veriš įkvešinn žjóšvegur inn aš Gili ķ Eyjafirši. En svo hagar žar til, aš vašleysa er į įnni aš öllum jafnaši og lķka illt aš ferja žar žegar įin er lķtil sökum grynninga. Vöš eru žar engin nęrri sķšan bannaš var aš fara hiš svonefnda Kjarnavaš eša Hólmavaš, sem um langan aldur hefir veriš ašalvaš į Eyjafjaršarį hér utarlega. J>aš er žvķ fyllsta naušsyn į pvķ aš leggja brś yfir įna undan Gili, enda mun žaš einna lķklegasti stašurinn til brśarstęšis, žó žaš hljóti aušvitaš aš kosta mikiš aš brśa žar sökum lįgra bakka. En naušsynin er svo mikil aš ekki mį horfa ķ kostnašinn, bęši er žetta ašalpóstleiš og veršur nś ašalvegur yfir hérašiš. Aš vķsu mį opt rķša leiruna innan viš fjaršarbotninn, en bęši er žaš langur og žreytandi vašall fyrir hesta, enda naumast fęrt nema meš fjöru, einkum žegar noršanstormar eru.

Noršurljósiš 1892.

Hér mį sjį aš žegar fyrir aldamótin eru samgöngumįlin oršin mönnum hugleikin. Nešst eru vöš yfir Eyjafjaršarį, sein köJluš eru Hólmavöš; eru žaš hin einu vöš, sem til eru į įnni fram aš Marķugeršisvaši ofan undan Munkažverį. En svo er hįttaš austan įrinnar, aš frį žvķ póstveginum viš Gilsferju sleppir og alla leiš fram ķ botn er enginn vegur til nema hreppavegur bęja į milli upp undir fjalli. Er žaš vegleysa hin versta og tekur ekki fram Kaupangssveitarveginum gamla nema verri sé. Žar fyrir nešan alla Stašarbyggš eru mżrarnar nafnkunnu, sem enginn kemur hesti yfir. Veršur žvķ hver sį, sem ętlar aš ķara um Eyjafjörš austan įr aš klöngrast eptir bęjaveginum og hefi eg ekki annarstašar veriš nęr kominn į jöršu aš drepa undir mér hestinn en į einum staš į žeirri leiš. Nś eru Hólmavöšin sżsluvegur austur yfir, og er lķklega ętlazt til aš menn fari frį žeim upp į bęjaveginn, ef fara skal fram ķ sveit. Žaš į žį aš fara af Akureyri fram Hólmavöš eša žį į Gilsferju, póstferjunni, og upp hjį Žverį, og svo fram Byggšina, og fram aš Munkažverį. Žaš mį segja aš žaš se bęši beinn vegur og skemmtilegur eša hitt heldur, eins og hann er og hlżtur aš verša, žvķ aš žaš mundi kosta fleiri žśsund en nokkur mašur, eša menn, vilja. Leišarlżsing śr Andvara 1908 sżnir hversu mikilvęg leiš um vöšin og vašlana er žrįtt fyrir aš hin formlega póstleiš sé yfir įna hjį Gili. Žjóšvegurinn frį Akureyri įleišis til Seyšisfjaršar liggur fyrst inn sveitina aš Gili, žar yfir Eyjafjaršarį og svo śt Kaupangssveit austan įrinnar. Feršamenn fara allajafna yfir Eyjafjaršarį śt viš fjaršarbotn, og stytta sér meš žvķ leišina um 9 km. į aš gizka. Vegalengdirnar į žjóšveginum eru sem hér segir: Frį Akureyri aš Gilsferju 6,2 km. Frį Gilsferju aš Kaupangi 5,8 km. Frį Kaupangi aš Vašlaheišarrótum 1,8. Km. Frį Akureyri aš Vašlaheišarrótum 13.81 km. Ķ Ķslendingi 1915 mį glöggt sjį pirring heimamanna.

Brśin į Eyjafjaršarį.

Eins og sjį mį į öšrum staš ķ blašinu, žį var 75,000 kr. Fjįrveiting til brśargeršar į Eyjafjaršarį feld viš 2. umręšu fjįrlaganna ķ Nešri deild Alžingis į žrišjudaginn var, en aftur į móti veittar 78,000 kr. til brśargeršar į Jökulsį į Sólheimasandi. Žessi śrslit mįlsins komu flestum hér um slóšir mjög į óvart. Menn įttu einmitt von į žvf, aš žessi brįšnaušsynlega samgöngubót kęmist ķ framkvęmd mjög brįšlega og bygšu žeir žį von sķna į żmsum lķkum, mešal annars į athugasemdum landsverkfręšingsins um fjįrveitingar til vegabóta įrin 1916 (sjį Alž.tķš. 1915 A. bls. 80), er hann talar um vęntanlega fjįrveitingu til stórbrśa nęstu įrin. Farast honum žar svo orš: . . . »Žaš getur aš sumu leyti veriš įlitamįl, ķ hvaša röš žessar brżr eigi aš koma, og skiftir ķ rauninni litlu, en mitt įlit er, aš žęr 4 brżr, sem hjer er um aš ręša, eigi aš koma f žessari röš: 1916ā€”17 Eyjafjaršarį og sķšan kemur upptalning annarra framkvęmda. Ķ Noršurlandi 1916 eru heimamenn enn aš velta žessu mįli fyrir sér og flokkapólitķk farin aš blandast inn ķ umręšuna.

Brś į Eyjafjaršarį.

Af žeim innanhérašsmįlum sem koma verulega undir śrslit Alžingis, mun ekkert vera Eyfiršingum (fram) jafnmikiš įhugarmįl eins og brśargeršin į Eyjafjaršarį. Žó eru žaš sérstaklega žeir er bśa austan įrinnar sem lįta sig žaš mestu skifta, eins og ešlilegt er, žvķ žeirra er žörfin mest fyrir brśna. Svo sem kunnugt er hefiržessi brś (fjįrveitingin til hennar) žvķ mišur oršiš aš einskonar leiksopp milli flokkanna į sķšustu žingum. Žaš hefir hleypt žeim ofsa ķ mįliš og žrįa, aš óhugsandi er aš fjįrveitķngin fįist fyrstu įrin, nema žvķ ašeins, aš sį flokkurinn sem stöšugt hefir męlt meš fjįrveitingunni, verši f meiri hluta og taki mįliš į arma sfna. Eftir lķkum aš dęma, mį gera rįš fyrir, aš svo vel takist nś til viš kosningarnar, žvķ kosningahorfur Heimastjórnarflokksins eru aš sögn hinar glęsilegustu um alt land. Žvķ er žaš įrķšandi, aš allir Eyfiršingar sem lįta sér ant um brśna, vinni aš žvf af fremsta megni aš hreinir og eindregnir Heimastjórnarmenn skipi žingsęti Eyfiršinga eftir nęstu kosningar, eins og aš undanförnu. Sį frambjóšandinn, Einar į Eyrarlandi, sem er svo f sveit settur, aš honum sérstaklega ętti aš vera brśargeršin mest įhugamįl segist nś ekki bjóša sig fram sem Heimastjórnarmašur. Žaš er žvķ ekki lķklegt aš flokkurinn vildi gera neitt fyrir hann til žess aš koma mįlinu ķ framkvęmd žó svo fęri aš hann nęši žingsęti (sem ólķklegt er ķ jafn eindregnu Heimastjórnarkjördęmi og hér er um aš ręša). Gęti žį hęglega fariš svo, aš hann yrši gegn vilja sķnum, žröskuldur ķ vegi fyrir žvķ aš brśin fengist og kęmi žaš haršast nišur į žeim sveitungum hans er mest žurfa aš nota brśna. Ķ Noršurlandi 1917 sést glöggt aš brśarmįliš er oršiš kosningamįl.

Įr 1917, laugardaginn 16. jśnķ, var žingmįlafundur haldinn fyrir Akureyrarkaupstaš ķ Good Templarahśsinu, samkvęmt fundarboši alžingismannsins, Magnśsar Kristjįnssonar kaupmanns, er skżrši ķ stuttu mįli frį afstöšu sinni til hinna helztu įhugamįla bęjarbśa, sem gera mį rįš fyrir, aš tekin verši fyrir į nęsta žingi, svo sem hśsmęšraskólastofnun, umbótum į Akureyrar sjśkrahósi og brśargerš į Eyjafjaršarį. Taldi hann sig eindreginn fylgismann žessara mįla og žótti ekki rįšlegt, aš leggja įrar ķ bįt f umbóta og framfaramįlum landsins, enda žótt viš mikla erfišleika og dżrtķš sé aš strķša, mešan strķšiš stendur yfir. Ķ Bśnašarriti 1921 voru tķunduš žau landgęši sem bęjarbśar höfšu af hólmunum ķ Akureyrarlandi. Frį žessum tķma mį t.d. sjį auglżsingu žar sem öll umferš um Steinageršishólma er bönnuš en hann var rétt undan landi viš Krókeyri.

Męlingarnar į Noršurlandi byrjaši jeg į hólmunum viš Akureyri, gerši uppdrįtt af hólmunum ķ Eyjafjaršarį, sem Akureyrarbęr į. Af öllum jaršeignum Akureyrar eru hólmar žessir dżrmętastir. Žeir eru leigšir śt til bęjarmanna til slęgna til tveggja įra ķ senn. Hólmunum ā€” eša žó helst stęrsta hólmanum ā er skift ķ skįkir, og eru žęr leigšar hver fyrir sig, meš žeim hętti, aš haldiš er opinbert uppboš į leigunni annanhvorn vetur, svo grasvöxturinn leigusumariš kemur ekki til greina. Leigan fyrir hólma-skįkirnar hefir fariš mjög hękkandi, og sķšast žegar bošiš var upp (febr. 1919), nįšu sumar leigurnar hįmarki, sem svaraši ca. 10 kr. gjald fyrir hvern heyhest, sem fęst af beztu skįkunum ķ mešalįri. Tvö sķšustu sumurin hafa žó veriš svo góš grasįr žar, aš leigan hefir varla nįš žessu, mišaš viš hestatclu žį, sem fengist hefir. ā€” Akureyringar eru bśmenn miklir, sem kunnugt er, enda veršur tśnręktin helst aš fęrast mikiš ķ aukana į nęstunni žar, ef jarširnar, sem Akureyringar hafa undir, eiga eigi aš verša of-setnar.

Fylkir 1921 er sérlega gramur žó ekki séu höfš um žaš mörg orš.

Hvenęr ętli brśin verši lögš yfir Eyjafjaršarį? Hvaš lengi į aš bķša eftir henni? Eša į aš byggja veg yfir Leiruna fyrst? Ķ Degi 1922 er ritstjórinn enn aš ergja sig į gangi mįla įrin į undan. Į Alžingi kom žaš brįtt ķ ljós aš brśargeršin į Eyjafjaršarį var sett f samband viš brśargerš į Jökulsį į Sólheimasandi. Varš kapp nokkurt um žaš, hvor brśin skyldi fyr bygš. Žetta reiptog varš til hins mesta til ógagns fyrir alla ā€” landssjóš Iķka. Mįliš eyddist ķ fleiri įr og hvorug brśin var byggš; Ef hér hefši veriš hlišraš til hefšu bįšar brżrnar getaš komist upp fyrir tiltölulega lķtiš fé. Žó aš eg vilji benda į žaš ķ žessu sambandi aš umferš er tķu sinnum meiri yfir Eyjafjaršarį en Jökulsį, žį er žó langt frį žvķ, aš eg ętli aš fara ķ nokkurn meting um žetta mįl.

Alžżšublašiš 1922.

Loksins kemur vegurinn og brżrnar og heimamönnum er létt. Brśin į Eyjafjaršarį. Loksins. Žaš mun į komandi įri eiga aš byrja į brśargeršinni yfir Eyjafjaršarį. Į brśin aš liggja yfir kvķslirnar milli hólmana innan Akureyrar, og veršur jamframt upphękkašur vegur geršur, žvķ ķ vorleysingum liggja hólmarnir oft undir vatni. Žetta er hiš žarfasta verk, sem hefši fyrir löngu įtt aš vera fallbśiš. Žegar hér var komiš sögu hófst vegagerš yfir óshólma Eyjafjaršarį eftir įratuga barįttu og mikla umręšu. Žetta mįl ber į góma miklu oftar en hér er nefnt og mį greinilega merkja mikinn pirring heimamanna žvķ oft stóš til aš byrja og nęstum jafn oft hętt viš. Alžingi virtist ekki hafa mikinn įhuga į aš veita peningum ķ žetta samgöngumįl Eyfiršinga žrįtt fyrir aš žegar hér var komiš sögu var Akureyri nęst stęrsti žéttbżliskjarni į Ķslandi meš 1.600 ķbśa. Lķklega var žetta aš hluta til hreppapólitķk eins og oft vildi brenna viš į žessum tķma og enn žann dag ķ dag.

Įriš 1923 var sķšan vegurinn yfir hólmana og kvķslarnar žrjįr tekinn ķ notkun meš žeim žremur brśm sem viš žekkjum ķ dag og mega muna fķfil sinn fegurri. Žęr žjóna žó enn mikilvęgu hlutverki į einni fjölförnustu gönguleiš viš Akureyri og gengur jafnan undir nafninu Hjartaleišin. Ķ umęšum um deiliskipulagiš og frišlandiš er gert rįš fyrir aš gömlu brżrnar frį 1922-3 verši endurgeršar og muni standa um ókomna framtķš sem minnisvarši um vegagerš į Ķslandi į fyrir hluta 20. aldar. Žó svo frišlandiš ķ Óshólmum Eyjafjaršarįr hafi ekki veriš fullkomnaš og mikiš starf óunniš ķ stķgagerš og fręšsluskiltum žį er žaš žegar fariš aš žjóna tilgangi sķnum. Vinsęlt śtivistar og göngusvęši, reglulega er fylgst meš fuglalķfi og žróun žess og żmislegt gert til aš koma ķ veg fyrir skemmarverk og notkun vélknśinna ökutękja. Fuglaskošunarhśs hefur veriš reist nyrst ķ Hólmunum nęrri sjó. Žar mį sjį skilti meš žeim fuglategundum sem žarna verpa og koma viš og auk žess gott athvarf fyrir žį sem vilja fylgjast meš fuglalķfinu.

Göngustķgagerš hefur samt ekki hafist utan meginleišarinnar viš flugvöllin žar sem henni var breytt vegna lengingar flugbrautarinnar til sušurs fyrir fįeinum įrum. Žrįtt fyrir mikiš rask žarna žjóna žó Óshólmar Eyjafjaršarįr enn sem eitt mikilvęgasta fuglasvęši į Ķslandi og žaš žurfum viš aš varšveita. Žaš vęri hęgt aš skrifa miklu lengra mįl um žetta svęši og sögu žess en lęt hér stašar numiš, ķ bili aš minnsta kosti. Hér mį sjį slóš inn į fuglaskošunarskżrsluna sem gerš var 2010.

http://www.akureyri.is/static/files/vefmyndir/akureyri/framkvdeild/NI-11003.pdf


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Jón Ingi Cæsarsson

Höfundur

Jón Ingi Cæsarsson
Jón Ingi Cæsarsson

Akureyringur.  Oddeyringur.  Jafnaðarmaður.

Formaður Póstmannafélags Íslands.

Fęrsluflokkar

Okt. 2018
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Nżjustu myndir

  • 2018 sjálfstæðisfuglinn
  • 0 2017 00000 Samfólistinn-1816
  • 2018 aurar
  • 2018 áróður
  • 2018 áróður

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.10.): 0
  • Sl. sólarhring: 4
  • Sl. viku: 20
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 17
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband